\n<\/p>\n
Tarp dvide\u0161imties euro zonos valstybi\u0173 Lietuva i\u0161siskiria did\u017eiausia internetini\u0173 atsiskaitym\u0173 dalimi \u2013 3 i\u0161 10 kart\u0173 lietuvis perka ir atsiskaito internetu, o tipinis euro zonos gyventojas internetu atlieka 2 i\u0161 10 vis\u0173 kasdieni\u0173 mok\u0117jim\u0173. Nors beveik pus\u0117 vis\u0173 atsiskaitym\u0173 prekybos vietose atliekama elektronin\u0117mis mok\u0117jimo priemon\u0117mis, ta\u010diau grynieji pinigai taip pat pla\u010diai naudojami. Tai atskleid\u0117 Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuota naujausia vartotoj\u0173 mok\u0117jimo \u012fpro\u010di\u0173 apklausa, atlikta euro zonoje, kurioje i\u0161 viso gyvena apie 350 milijon\u0173 \u017emoni\u0173.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
\u201eNaujausia apklausa rodo, kad vis daugiau Lietuvos ir euro zonos gyventoj\u0173 renkasi elektroninius mok\u0117jimus, vis da\u017eniau perkama ir atsiskaitoma internetu, ta\u010diau \u017emon\u0117s taip pat vertina galimyb\u0119 atsiskaityti grynaisiais pinigais. Tod\u0117l svarbu i\u0161laikyti subalansuot\u0105 mok\u0117jim\u0173 sistem\u0105, suteikian\u010di\u0105 galimyb\u0119 atsiskaityti tiek elektroniniu b\u016bdu, tiek grynaisiais pinigais, atsi\u017evelgiant \u012f gyventoj\u0173 poreikius\u201c, \u2013 sako Edita Lisinskait\u0117, Lietuvos banko Gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 departamento vyriausioji specialist\u0117.<\/p>\n
Apklausa rodo, kad da\u017eniau internetu apsiperka jaunesnio am\u017eiaus ar gaunantys ma\u017eesnes pajamas vartotojai. Nepaisant ma\u017e\u0117jan\u010dio gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 naudojimo, 62 proc. euro zonos ir 57 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 nurod\u0117, kad jiems svarbu tur\u0117ti galimyb\u0119 jais atsiskaityti. Grynieji pinigai da\u017eniausiai naudojami nedidel\u0117s vert\u0117s mok\u0117jimams. Mokant daugiau kaip 50 Eur, da\u017eniausiai atsiskaitoma kortele ar kitomis mok\u0117jimo priemon\u0117mis. Grynaisiais pinigais re\u010diau atsiskaito jaunesnio am\u017eiaus, auk\u0161tesnio i\u0161silavinimo ar gaunantys didesnes pajamas vartotojai. Apklaus\u0173 dalyviai kaip pagrindin\u012f gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 prana\u0161um\u0105 nurod\u0117 j\u0173 anonimi\u0161kum\u0105 ir privatumo apsaug\u0105, taip pat atsiskaitant grynaisiais \u017emon\u0117ms lengviau steb\u0117ti savo i\u0161laidas.<\/p>\n
Nepaisydami to, kaip i\u0161 tikr\u0173j\u0173 moka, pus\u0117 apklaust\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173, kaip ir vidutinis europietis, atsiskaitydami prekybos vietoje da\u017eniau pirmenyb\u0119 teikt\u0173 kitoms mok\u0117jimo priemon\u0117ms nei grynieji pinigai. Ketvirtadalis pirmenyb\u0119 teikt\u0173 gryniesiems pinigams, likusi dalis neturi ai\u0161kios pirmenyb\u0117s. Da\u017eniausiai minimi mok\u0117jimo kortel\u0117s privalumai susij\u0119 su tuo, kad vartotojams nereikia ne\u0161iotis su savimi gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173, atsiskaityti kortele greita ir paprasta.<\/p>\n
Gyventojai grynaisiais pinigais kaupia papildomas santaupas. 40 proc. Lietuvos respondent\u0173 nurod\u0117 kaupiantys grynaisiais pinigais, 2022 m. toki\u0173 buvo 46 proc. Per dvejus metus euro zonoje gyventoj\u0173, kurie taupo grynaisiais, dalis taip pat suma\u017e\u0117jo nuo 37 iki 35 proc. Lietuviai pinigin\u0117se ne\u0161iojasi gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 pana\u0161iai tiek, kiek ir vidutinis euro zonos gyventojas: vidutin\u0117 suma Lietuvos gyventojo pinigin\u0117je siekia 60 Eur, o euro zonos gyventojo \u2013 59 Eur.<\/p>\n
<\/p>\n
Mok\u0117jimo b\u016bdo pasirinkimas gali priklausyti nuo to, kaip paprasta i\u0161siimti pinig\u0173 i\u0161 savo banko s\u0105skaitos ir kokias mok\u0117jimo priemones priima prekybininkas. Apklausos duomenimis, dauguma vartotoj\u0173 patenkinti galimybe i\u0161siimti gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173. Lietuvos gyventoj\u0173 vertinimu, gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 prieinamumas \u0161alyje pager\u0117jo \u2013 88 proc. lengvai pasiekia artimiausi\u0105 bankomat\u0105 ar banko skyri\u0173, prie\u0161 dvejus metus taip man\u0117 86 proc. Ta\u010diau apskritai euro zonoje gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 prieinamumas \u0161iek tiek suprast\u0117jo: 87 proc. euro zonos vartotoj\u0173 lengvai pasiekia bankomat\u0105 ar banko skyri\u0173, nor\u0117dami pasiimti gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173, tai 2 proc. punktais ma\u017eiau nei 2022 m. Dauguma euro zonos ir Lietuvos vartotoj\u0173 prekybos vietose gal\u0117jo pasirinki pageidaujam\u0105 mok\u0117jimo b\u016bd\u0105, taip teigia 7 i\u0161 10 respondent\u0173. Ta\u010diau pasitaiko atvej\u0173, kai nepriimami atsiskaitymai grynaisiais pinigais, mok\u0117jimo kortele, i\u0161maniuoju \u012frenginiu ar atsiskaityti negrynaisiais pinigais galima tik nuo tam tikros sumos. I\u0161 vis\u0173 euro zonos valstybi\u0173 Lietuvoje daugiausia respondent\u0173 (10 %) teig\u0117 bent kart\u0105 susid\u016br\u0119 su situacija, kai nebuvo galima atsiskaityti grynaisiais pinigais (euro zonoje \u2013 6 %).<\/p>\n
ECB inicijuoto tyrimo metu 2023 m. rudens ir 2024 m. pavasario laikotarpiu buvo apklausta per 50 t\u016bkst. euro zonos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173. Tyrimo rezultatai ir j\u0173 analiz\u0117 prisideda prie aktuali\u0173 diskusij\u0173 apie \u012fvairias mok\u0117jimo priemones. Analizuojant vartotoj\u0173 mok\u0117jimo \u012fpro\u010dius, i\u0161ry\u0161k\u0117ja bendras Eurosistemos nari\u0173 tikslas \u2013 u\u017etikrinti mok\u0117jimo priemoni\u0173 pasirinkim\u0105 ir prieinamum\u0105 visiems euro zonos gyventojams, nepriklausomai nuo j\u0173 am\u017eiaus, pajam\u0173 ar gyvenamosios vietos.<\/p>\n
Kito analogi\u0161ko tyrimo rezultatai bus skelbiami 2026 m.<\/p>\n<\/p><\/div>\n