<\/p>\n
Tarptautini\u0173 organizacij\u0173 ataskaitose Lietuvos ekonomika paprastai giriama tiek d\u0117l ypatingos ekonomin\u0117s pl\u0117tros s\u0117km\u0117s, tiek d\u0117l jos atsparumo. Kartu su pagyrimais d\u0117l ekonomikos augimo, ataskaitose taip pat nerimaujama d\u0117l didelio nelygyb\u0117s lygio. Ta\u010diau u\u017e \u0161i\u0173 teis\u0117t\u0173 nuog\u0105stavim\u0173 slypi niuansuota ma\u017e\u0117jan\u010dios darbo u\u017emokes\u010dio nelygyb\u0117s istorija, kuri\u0105 atskleisti padeda Lietuvos banko tyrimai.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
Jose Garcia-Louzao<\/strong>Lietuvos banko Ekonomikos departamento Taikom\u0173j\u0173 makroekonomini\u0173 tyrim\u0173 skyriaus vadovas<\/em><\/p>\n Pastar\u0173j\u0173 met\u0173 Lietuvos banko tyrimai buvo skirti darbo u\u017emokes\u010dio nelygyb\u0117s dinamikai apib\u016bdinti, naudojant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (\u201eSodra\u201c) mikroduomenis. Jie rodo, kad darbo u\u017emokes\u010dio nelygyb\u0117, vertinama pagal darbo u\u017emokes\u010dio skirtumus, nuo 2000 iki 2025 m. gerokai suma\u017e\u0117jo.<\/p>\n <\/p>\n Kaip paai\u0161kinti \u0161i\u0105 tendencij\u0105? Tam \u012ftakos tur\u0117jo keletas veiksni\u0173, ta\u010diau LB tyrimai rodo, kad did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 dar\u0117 minimaliojo darbo u\u017emokes\u010dio politika ir rinkos dinamika.<\/p>\n Lietuvos Vyriausyb\u0117s minimaliojo darbo u\u017emokes\u010dio didinim\u0105 naudoja kaip priemon\u0119 ma\u017eiausiai u\u017edirban\u010di\u0173 darbo u\u017emokes\u010diui didinti. Nors minimalusis darbo u\u017emokestis mechani\u0161kai didina darbo u\u017emokest\u012f darbuotojams, dirbantiems \u017eemiausioje atlyginim\u0173 pasiskirstymo dalyje, LB tyrimai rodo, kad jo poveikis apima ne tik minimal\u0173j\u012f darbo u\u017emokest\u012f gaunan\u010dius darbuotojus. Vis\u0173 pirma tai gali sukelti spaudim\u0105 didinti darbo u\u017emokest\u012f nes darbdaviai, siekdami i\u0161laikyti darbo u\u017emokes\u010dio hierarchij\u0105 ir pritraukti kvalifikuot\u0173 darbuotoj\u0173, koreguoja didesn\u0117s dalies darbuotoj\u0173 darbo u\u017emokest\u012f. Taigi, norint kiekybi\u0161kai \u012fvertinti minimaliojo darbo u\u017emokes\u010dio poveik\u012f darbo u\u017emokes\u010dio nelygybei, reikia atsi\u017evelgti \u012f abu veiksnius.<\/p>\n LB analiz\u0117 rodo, kad minimaliojo darbo u\u017emokes\u010dio padidinimas gali paai\u0161kinti apie 35 proc. darbo u\u017emokes\u010dio nelygyb\u0117s suma\u017e\u0117jimo, kai atsi\u017evelgiama \u012f tiesiogin\u012f ir netiesiogin\u012f poveik\u012f. Svarbu tai, kad galutinis poveikis nelygybei gali b\u016bti \u0161iek tiek didesnis, nes minimaliojo darbo u\u017emokes\u010dio padidinimas taip pat gali pad\u0117ti suma\u017einti \u201evokeliuose\u201c mokam\u0105 atlyg\u012f \u2013 t. y. darbo u\u017emokest\u012f, mokam\u0105 u\u017e oficialios socialin\u0117s apsaugos sistemos rib\u0173. Naujausi Latvijoje ir Vengrijoje atlikti tyrimai rodo, kad darbdaviai yra link\u0119 reaguoti \u012f tai ir nedeklaruojam\u0105 darbo u\u017emokest\u012f \u012fforminti taip, kad jis atitikt\u0173 nauj\u0105 minimaliojo darbo u\u017emokes\u010dio lyg\u012f.<\/p>\n Be minimaliojo darbo u\u017emokes\u010dio politikos, LB tyrime nustatytas dar vienas svarbus veiksnys, susij\u0119s su 2004 m. \u012fstojus \u012f ES atsiradusiomis ekonomin\u0117mis tendencijomis. Viena vertus, masin\u0117 migracija \u012f Vakar\u0173 Europ\u0105 gerokai suma\u017eino darbo j\u0117gos skai\u010di\u0173 Lietuvoje. Kita vertus, ekonomin\u0117s galimyb\u0117s Lietuvoje skatino nauj\u0173 \u012fmoni\u0173 at\u0117jim\u0105. D\u0117l to darbo rinka tapo \u012ftempta, nes daugiau \u012fmoni\u0173 var\u017e\u0117si d\u0117l ma\u017eesnio laisv\u0173 darbuotoj\u0173 skai\u010diaus.<\/p>\n \u0160i padid\u0117jusi konkurencija tur\u0117jo tiesiogin\u012f poveik\u012f darbdavi\u0173 darbo u\u017emokes\u010dio politikai. LB tyrime kiekybi\u0161kai \u012fvertinta, kad \u0161is ekonominis veiksnys gali paai\u0161kinti beveik 20 proc. darbo u\u017emokes\u010dio nelygyb\u0117s ma\u017e\u0117jimo 2000\u20132020 m. laikotarpiu.<\/p>\n LB tyrime taip pat pabr\u0117\u017eiamas ekonomikos augimo vaidmuo didinant darbo u\u017emokest\u012f Lietuvoje, nes ekonomikos augimo laikotarpiu jis buvo ypa\u010d naudingas ma\u017eai apmokamiems darbuotojams. Pavyzd\u017eiui, minimalusis darbo u\u017emokestis da\u017eniau didinamas ekonomikos augimo laikotarpiu, kai konkurencija d\u0117l darbo j\u0117gos yra didesn\u0117, nedarbas yra ma\u017eas, o \u0161e\u0161\u0117lin\u0117 ekonomika, kuriai da\u017enai b\u016bdingas darbo u\u017emokestis vokeliuose, yra ma\u017eiau paplitusi. Taigi darbo u\u017emokes\u010dio nelygybei palank\u0173 ekonomikos augim\u0105 grei\u010diausiai lemia pirmiau aptarti veiksniai, kurie tampa svarbesni ekonomikos pakilimo laikotarpiu.<\/p>\n Reziumuojant pasakytina, kad \u012fvairios darbo u\u017emokes\u010dio dinamikos analiz\u0117s, kurias LB atliko naudodamasis \u201eSodros\u201c duomenimis, rodo, kad darbo u\u017emokes\u010dio nelygyb\u0117 ma\u017e\u0117ja. Ta\u010diau pana\u0161u, kad pastaraisiais metais ma\u017e\u0117jimo tendencija sul\u0117t\u0117jo, o darbo u\u017emokes\u010dio nelygyb\u0117s lygis, palyginti su kitomis i\u0161sivys\u010diusiomis ekonomikomis, i\u0161lieka auk\u0161tas.<\/p>\n Svarbu tai, kad nors darbo pajamos lemia daugumos \u017emoni\u0173 gyvenimo lyg\u012f, bendros disponuojamosios pajamos, kurios lieka po privalom\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio bei \u201eSodros\u201c \u012fmok\u0173 sumok\u0117jimo ir prid\u0117jus papildomas valstyb\u0117s i\u0161mokas: pensijas, vaiko pinigus bei socialines pa\u0161alpas, kapitalo gr\u0105\u017e\u0105 bei kitas pajamas, galiausiai taip pat yra svarbios. \u0160iuo at\u017evilgiu disponuojam\u0173j\u0173 pajam\u0173 nelygyb\u0117, palyginti su darbo u\u017emokes\u010dio nelygybe, Lietuvoje nesuma\u017e\u0117jo ir teb\u0117ra viena did\u017eiausi\u0173 Europoje.<\/p>\n Taigi nelygyb\u0117 Lietuvoje teb\u0117ra problema ir tai reikia vertinti vykdant ekonomikos augimui palanki\u0105 ir socialiai \u012ftrauki\u0105 \u00a0politik\u0105.<\/p>\n<\/p><\/div>\n