<\/p>\n
Kreditavimo rinka Lietuvoje i\u0161lieka aktyvi: \u012fmoni\u0173 skolinimosi apimtis toliau spar\u010diai auga, paskol\u0173 portfelio metinis augimas vir\u0161ija euro zonos vidurk\u012f, o gyventoj\u0173 paskol\u0173 paklausa nema\u017e\u0117ja \u2013 aktyviai skolinamasi trumpalaikiams ir ilgalaikiams tikslams. Imdami b\u016bsto paskol\u0105 gyventojai aktyviau naudojasi galimybe rinktis tarp fiksuot\u0173j\u0173 ir kintam\u0173j\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173, o turintys b\u016bsto paskolas naudojasi refinansavimo galimyb\u0117mis. Ma\u017e\u0117jant terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 pal\u016bkanoms, gyventoj\u0173 ir \u012fmoni\u0173 ind\u0117li\u0173 srautai i\u0161lieka nuosaik\u016bs.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
Komentuoja Finansinio stabilumo departamento Makroprudencin\u0117s analiz\u0117s skyriaus vyresnioji ekonomist\u0117 Indr\u0117 Dailydyt\u0117<\/strong><\/p>\n Lietuvoje \u012fmoni\u0173 paskol\u0173 portfelio metinis augimas did\u0117ja kur kas spar\u010diau nei daugumoje euro zonos \u0161ali\u0173.<\/strong> Kol bendrai euro zonoje \u012fmoni\u0173 kredito portfeliui vis dar b\u016bdingas vangus augimo tempas (2,3 %), paskol\u0173 \u012fmon\u0117ms portfelio metinis augimas Lietuvoje did\u0117jo tre\u010di\u0105 m\u0117n. i\u0161 eil\u0117s ir sudar\u0117 19,5 proc. Nauj\u0173 paskol\u0173 pal\u016bkan\u0173 normos i\u0161liko stabilios (4,6 %, \u017er. 2 lentel\u0119), ta\u010diau, kaip ir Estijoje, buvo vienos auk\u0161\u010diausi\u0173 euro zonoje. \u012emoni\u0173 kredito paklausa taip pat nema\u017e\u0117jo \u2013 suteikt\u0173 nauj\u0173 paskol\u0173 \u012fmon\u0117ms apimtis per metus padid\u0117jo 28 proc. ir sudar\u0117 417 mln. Eur, gerokai vir\u0161ydama ilgalaik\u012f vidurk\u012f (217 mln. Eur).<\/p>\n Gyventoj\u0173 skolinimosi aktyvumui neslopstant, paskol\u0173 portfelis ir toliau auga spar\u010diai.<\/strong> Metinis paskol\u0173 portfelio augimas, nuo 2024 m. kovo m\u0117n. \u012fgav\u0119s pagreit\u012f, bir\u017eelio m\u0117n. sudar\u0117 13,1 proc. (\u017er. 1 lentel\u0119). B\u016bsto paskol\u0173 portfelis per metus i\u0161augo 11,7 proc., o metinis nauj\u0173 b\u016bsto paskol\u0173 srauto pokytis sudar\u0117 54 proc. (bir\u017eelio m\u0117n. suteikta 2,1 t\u016bkst. nauj\u0173 b\u016bsto paskol\u0173). Vartojimo paskol\u0173 rinka taip pat i\u0161lieka aktyvi \u2013 vartojimo paskol\u0173 Lietuvos rezidentams portfelio augimo tempas Lietuvoje sudar\u0117 26 proc. (pa\u0161alinus TF Bank Lietuvos filialo \u012ftak\u01051<\/sup>) ir tebebuvo spar\u010diausias visoje euro zonoje (\u017er. 1 pav. ir 1 lentel\u0119).<\/p>\n Sudarydami naujas sutartis d\u0117l b\u016bsto paskol\u0173, gyventojai aktyviau naudojasi galimybe rinktis skirtingas pal\u016bkan\u0173 normos r\u016b\u0161is, o turintys b\u016bsto paskolas da\u017eniau persidera d\u0117l paskol\u0173 s\u0105lyg\u0173 ar jas refinansuoja. <\/strong>D\u0117l b\u016bsto paskol\u0173 refinansavimo ir nauj\u0173 s\u0105lyg\u0173 deramasi da\u017eniau nei iki reguliavimo pakeitim\u0173 \u012fsigaliojimo met\u0173 prad\u017eioje. 2025 m. vasario\u2013bir\u017eelio m\u0117n. vidutiniai refinansavimo ir persitarimo srautai buvo daugiau kaip 3 kartus didesni, palyginti su pra\u0117jusiais metais. Refinansav\u0119 turimas paskolas ar persitar\u0119 d\u0117l j\u0173 s\u0105lyg\u0173 gyventojai per vis\u0105 paskolos laikotarp\u012f vidutini\u0161kai sutaupys atitinkamai 7,8 ir 4,2 t\u016bkst. Eur. Gegu\u017e\u0117s m\u0117n. \u012fsigaliojus reikalavimui teikti b\u016bsto paskolos pasi\u016blymus, klientui si\u016blant dvi pal\u016bkan\u0173 normos r\u016b\u0161is, i\u0161augo gyventoj\u0173 aktyvumas renkantis tarp fiksuot\u0173j\u0173 ir kintam\u0173j\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173. Vidutinei fiksuotajai pal\u016bkan\u0173 normai i\u0161liekant ma\u017eesnei u\u017e kintam\u0105j\u0105 (skirtumas \u2013 apie 0,22 proc. punkto), stebimas b\u016bsto paskol\u0173 su ilgesniu nei 1 m. trukm\u0117s pal\u016bkan\u0173 normos fiksavimu srauto dalies padid\u0117jimas (\u0161i dalis sausio\u2013baland\u017eio m\u0117n. vidutini\u0161kai sudar\u0117 1,5 % viso b\u016bsto paskol\u0173 srauto, o bir\u017eelio m\u0117n. \u2013 4,6 %).<\/p>\n Gyventoj\u0173 ir \u012fmoni\u0173 susidom\u0117jimas terminuotaisiais ind\u0117liais teb\u0117ra nedidelis, nuosekliai ma\u017e\u0117jant terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 pal\u016bkan\u0173 normoms.<\/strong> Bir\u017eelio m\u0117n. fiksuojamas tolesnis terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 ma\u017e\u0117jimas, prasid\u0117j\u0119s pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 viduryje \u2013 jos sudar\u0117 1,9 proc. gyventojams ir 1,8 proc. \u012fmon\u0117ms (\u017er. 3 lentel\u0119 ir 5 pav.), tai atitinkamai 1,5 ir 1,6 proc. punkto ma\u017eiau, palyginti su tuo pa\u010diu laikotarpiu prie\u0161 metus. Gyventoj\u0173 nauj\u0173 terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 srautas bir\u017eelio m\u0117n. buvo neigiamas (\u201360 mln. Eur2<\/sup>). Terminuotieji ind\u0117liai sudar\u0117 30 proc. gyventoj\u0173 ind\u0117li\u0173 portfelio (10 proc. punkto daugiau nei euro zonoje), o \u012fmoni\u0173 \u2013 16 proc. (beveik 10 proc. punkto ma\u017eiau nei euro zonoje; \u017er. 6 pav.). Lietuvoje, kaip ir euro zonoje, did\u017eiausi\u0105 terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 srauto dal\u012f sudaro indeliai iki 1 met\u0173. Skirtumas tarp nauj\u0173 paskol\u0173 ir terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 pal\u016bkan\u0173 bir\u017eelio m\u0117n. i\u0161liko reik\u0161mingas \u2013 1,8 proc. punkto gyventojams ir 2,5 proc. punkto \u012fmon\u0117ms. (\u017er. 5 pav.).<\/p>\n