{"id":4478,"date":"2025-11-04T11:15:19","date_gmt":"2025-11-04T11:15:19","guid":{"rendered":"https:\/\/naujienulaikas.lt\/index.php\/2025\/11\/04\/kreditavimui-ir-toliau-spartejant-auga-gyventoju-paskolu-su-fiksuotaja-palukanu-norma-populiarumas\/"},"modified":"2025-11-04T11:15:19","modified_gmt":"2025-11-04T11:15:19","slug":"kreditavimui-ir-toliau-spartejant-auga-gyventoju-paskolu-su-fiksuotaja-palukanu-norma-populiarumas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/naujienulaikas.lt\/index.php\/2025\/11\/04\/kreditavimui-ir-toliau-spartejant-auga-gyventoju-paskolu-su-fiksuotaja-palukanu-norma-populiarumas\/","title":{"rendered":"Kreditavimui ir toliau spart\u0117jant, auga gyventoj\u0173 paskol\u0173 su fiksuot\u0105ja pal\u016bkan\u0173 norma populiarumas"},"content":{"rendered":"

<\/p>\n

\n

Komentuoja Finansinio stabilumo departamento Makroprudencin\u0117s analiz\u0117s skyriaus ekonomistas Justinas Skurkis<\/strong><\/p>\n

Paskol\u0173 \u012fmon\u0117ms portfelio metinis augimas tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f toliau buvo spartus, rugs\u0117jo m\u0117n. jo tempas (20,1 %) tebebuvo did\u017eiausias euro zonoje.<\/strong> Rugs\u0117jo m\u0117n. nauj\u0173 paskol\u0173 \u012fmon\u0117ms pal\u016bkan\u0173 normos sudar\u0117 4,3 proc., ta\u010diau apskritai tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f, palyginti su antruoju ketvir\u010diu, skolinimosi kaina \u012fmon\u0117ms nepakito ir buvo 4,5 proc. (\u017er. 2 lentel\u0119 ir 3 pav.).\u00a0Nauj\u0173 paskol\u0173 \u012fmon\u0117ms apimtis tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f, palyginti su antruoju ketvir\u010diu, \u0161iek tiek suma\u017e\u0117jo (m\u0117nesiniai vidurkiai sudar\u0117 atitinkamai 384 ir 417 mln. Eur), ta\u010diau ir toliau reik\u0161mingai vir\u0161ijo ilgalaik\u012f vidurk\u012f (221 mln. Eur).\u00a0Spar\u010diau buvo teikiamos naujos paskolos iki 1 mln. Eur (metinio srauto pokytis \u2013 39 %), bet bendrame\u00a0 paskol\u0173 \u012fmon\u0117ms sraute jos sudar\u0117 ma\u017eiau nei penktadal\u012f.<\/p>\n

Gyventoj\u0173 kreditavimas tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f ir toliau spart\u0117jo. <\/strong>Rugs\u0117jo m\u0117n. Lietuvos gyventoj\u0173 paskol\u0173 portfelio metinis augimas padid\u0117jo iki 14,9 proc. (\u017er. 1 lentel\u0119).\u00a0B\u016bsto paskol\u0173 portfelis augo 13,1 proc. \u2013 tai did\u017eiausias metinis augimas nuo finans\u0173 kriz\u0117s ir kartu su Kroatija vienas spar\u010diausi\u0173 augimo temp\u0173 euro zonoje. Palyginti su antruoju ketvir\u010diu, vidutin\u0117 m\u0117nesin\u0117 tikr\u0173j\u0173 nauj\u0173 b\u016bsto paskol\u0173 srauto apimtis i\u0161augo 7 proc. ir sudar\u0117 277 mln. Eur1<\/sup> (\u017er. 2 pav.)\u00a0\u2013 daugiau nei dvigubai vir\u0161ijo ilgalaik\u012f vidurk\u012f (132 mln. Eur).\u00a0Vartojimo paskol\u0173 rinkoje aktyvumas taip pat neslopsta \u2013 pinig\u0173 finans\u0173 \u012fstaig\u0173 (PF\u012e) suteikt\u0173 paskol\u0173 portfelio metinis augimas sudar\u0117 28 proc. (pa\u0161alinus TF Bank Lietuvos filialo \u012ftak\u01052<\/sup>) ir buvo spar\u010diausias euro zonoje, kur augimas vidutini\u0161kai sudar\u0117 5 proc. (\u017er. 1 pav. ir 1 lentel\u0119).<\/p>\n

Nuo refinansavimo pakeitim\u0173 prad\u017eios refinansuota ir persitarta d\u0117l 16 proc. viso b\u016bsto paskol\u0173 portfelio, gyventojai vis da\u017eniau renkasi paskolas su fiksuot\u0105ja pal\u016bkan\u0173 norma. <\/strong>2025 m. vasario\u2013rugs\u0117jo m\u0117n. vidutiniai persitarimo srautai per m\u0117nes\u012f buvo tris kartus, o refinansavimo \u2013 keturis kartus didesni nei vidutini\u0161kai per m\u0117nes\u012f pra\u0117jusiais metais. Po ypa\u010d aktyvi\u0173 2025 m. pirmojo ir antrojo ketvir\u010di\u0173, persitarim\u0173 tame pa\u010diame banke srautai tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f buvo ma\u017eesni (per ketvirt\u012f suma\u017e\u0117jo 39 %), ta\u010diau vis tiek beveik dvigubai vir\u0161ijo 2024 m. vidurk\u012f. D\u0117l naujo dalyvio b\u016bsto kredito rinkoje aktyvumo refinansavimo srautai toliau did\u0117jo \u2013 fiksuotas apie 10 proc. augimas, palyginti su antruoju ketvir\u010diu (\u017er. 5 pav.). Nuo pakeitim\u0173 prad\u017eios refinansav\u0119 turimas paskolas gyventojai vidutini\u0161kai mar\u017eas susima\u017eina 0,45 proc. punkto ir per vis\u0105 paskolos laikotarp\u012f vidutini\u0161kai sutaupo 6,7 t\u016bkst. Eur, o persitar\u0119 d\u0117l j\u0173 s\u0105lyg\u0173 mar\u017eas susima\u017eina 0,33 proc. punkto ir sutaupo 3,7 t\u016bkst. Eur.\u00a0Nuo gegu\u017e\u0117s m\u0117n. \u012fsigaliojus reikalavimui bankams b\u016bsto paskolas si\u016blyti tiek su kintamosiomis, tiek su ne trumpiau kaip penkeriems metams fiksuotomis pal\u016bkanomis, fiksuot\u0173j\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 pasi\u016blymai (rugs\u0117jo m\u0117n. toki\u0173 paskol\u0173 kaina sudar\u0117 3,5 %) paskatino gyventojus da\u017eniau rinktis ilgesnio laikotarpio pal\u016bkan\u0173 fiksavim\u0105. Sausio\u2013baland\u017eio m\u0117n. toki\u0173 paskol\u0173 dalis nauj\u0173 b\u016bsto paskol\u0173 sraute sudar\u0117 vidutini\u0161kai 1,5, o tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f \u2013 vidutini\u0161kai 7 proc.3<\/sup> (\u017er. 4 pav.).<\/p>\n

Ilgesnio laikotarpio terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 si\u016bloma gr\u0105\u017ea Lietuvos gyventojams reik\u0161mingai vir\u0161ija euro zonos vidurk\u012f, ta\u010diau susidom\u0117jimas \u0161ia taupymo priemone ir toliau ma\u017e\u0117ja. <\/strong>Tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f gyventoj\u0173 ir \u012fmoni\u0173 terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 pal\u016bkan\u0173 normos tebebuvo stabilios \u2013 1,9 proc. (\u017er. 3 lentel\u0119). U\u017e dvej\u0173 met\u0173 ar ilgesnio laikotarpio ind\u0117lius bankai gyventojams si\u016bl\u0117 didesnes pal\u016bkanas \u2013 tai atspindi finans\u0173 rinkos l\u016bkes\u010dius d\u0117l galimo EURIBOR did\u0117jimo 2027 m. Apskritai, gyventoj\u0173 terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 pal\u016bkan\u0173 normos Lietuvoje teb\u0117ra \u0161iek tiek didesn\u0117s nei bendrai euro zonoje (1,8 %), o u\u017e dvej\u0173 met\u0173 ar ilgesnio laikotarpio ind\u0117lius Lietuvoje si\u016bloma reik\u0161mingai didesn\u0117 gr\u0105\u017ea (2,6 %, euro zonos vidurkis \u2013 2,1 %). \u012emoni\u0173 terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 pal\u016bkan\u0173 normos rugs\u0117jo m\u0117n. (1,8 %) buvo kiek ma\u017eesn\u0117s u\u017e euro zonos vidurk\u012f (1,9\u00a0%).\u00a0Gyventoj\u0173 terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 dalis visuose ind\u0117liuose ir toliau nuosekliai ma\u017e\u0117jo ir ketvir\u010dio pabaigoje sudar\u0117 29,1 proc. \u012emoni\u0173 terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 dalis per ketvirt\u012f i\u0161augo ir tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f sudar\u0117 16,3 proc. (\u017er. 6 pav.). Tai galima paai\u0161kinti tuo, kad po neigiam\u0173 terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 gryn\u0173j\u0173 sraut\u0173 antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f fiksuotas teigiamas prieaugis \u2013 vidutini\u0161kai 46 mln. Eur per m\u0117nes\u012f.\u00a0Apskritai, ketvirtinis \u012fmoni\u0173 ir gyventoj\u0173 ind\u0117li\u0173 prieaugis sudar\u0117 atitinkamai 2,8 ir 1,4 proc. \u2013 rugs\u0117jo m\u0117n. portfeliai sudar\u0117 atitinkamai 10,8 ir 26,6 mlrd. Eur.<\/p>\n

\n
\n

Turinys:<\/p>\nToggle<\/span><\/path><\/svg><\/svg><\/span><\/span><\/span><\/a><\/span><\/div>\n