{"id":4555,"date":"2026-02-02T12:05:48","date_gmt":"2026-02-02T12:05:48","guid":{"rendered":"https:\/\/naujienulaikas.lt\/index.php\/2026\/02\/02\/praejusius-metus-lietuvos-ekonomika-baige-augimu-ko-laukti-siais-metais\/"},"modified":"2026-02-02T12:05:48","modified_gmt":"2026-02-02T12:05:48","slug":"praejusius-metus-lietuvos-ekonomika-baige-augimu-ko-laukti-siais-metais","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/naujienulaikas.lt\/index.php\/2026\/02\/02\/praejusius-metus-lietuvos-ekonomika-baige-augimu-ko-laukti-siais-metais\/","title":{"rendered":"Pra\u0117jusius metus Lietuvos ekonomika baig\u0117 augimu, ko laukti \u0161iais metais?"},"content":{"rendered":"<p><\/p>\n<div>\n<div class=\"item_summary\">\n<p>Sud\u0117tingus 2025 m. Lietuvos ekonomika baig\u0117 augimu. Nors pl\u0117tra nebuvo sparti, did\u0117jo daugelio svarbiausi\u0173 sektori\u0173 \u2013 tiek pramon\u0117s, tiek prekybos, tiek paslaug\u0173, tiek statybos \u2013 pardavimai. \u0160iais metais Lietuvos ekonomika tur\u0117t\u0173 augti spar\u010diau \u2013 j\u0105 skatins \u012fgyvendinamos reformos ir didesn\u0117s vald\u017eios sektoriaus i\u0161laidos, o kaip \u0161auk\u0161t\u0105 deguto medaus statin\u0117je galima b\u016bt\u0173 \u012fvardyti vangi\u0105 lietuvi\u0161k\u0173 preki\u0173 ir paslaug\u0173 paklaus\u0105 pagrindin\u0117se prekybos partner\u0117se.<\/p>\n<\/p><\/div>\n<p>Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros i\u0161ankstinio \u012fver\u010dio duomenimis, 2025\u00a0m. paskutin\u012f ketvirt\u012f, palyginti su ankstesniu ketvir\u010diu, ekonomika paaugo 1,7, o palyginti su prie\u0161 metus buvusiu ketvir\u010diu, \u2013 2,5 proc. Labiausiai ekonomikos raid\u0105 skatino pramon\u0117s, prekybos, transporto ir saugojimo \u012fmoni\u0173 rezultatai. Tokia met\u0173 pabaiga l\u0117m\u0117, kad pra\u0117jusiais metais Lietuvos ekonomika padid\u0117jo 2,7 proc. \u2013 tai \u0161iek tiek spartesnis augimas nei pastar\u0105j\u012f penkmet\u012f.<\/p>\n<p><em>Komentuoja <strong>Darius Imbrasas<\/strong>Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas<\/em><\/p>\n<p><strong>Po pusmet\u012f trukusio stabtel\u0117jimo apdirbamosios gamybos pardavimai v\u0117l rodo atsigavimo \u017eenkl\u0173. <\/strong>Pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 ketvirt\u0105j\u012f ketvirt\u012f apdirbamosios gamybos pardavimai, apskai\u010diuoti palyginamosiomis kainomis ir pa\u0161alinus sezonini\u0173 veiksni\u0173 poveik\u012f, pirm\u0105 kart\u0105 per tris ketvir\u010dius v\u0117l augo: tiesa, kukliai \u2013 0,3 proc. ir buvo 1,8 proc. didesni nei prie\u0161 metus. Vis\u0173 2025 m. rezultatai buvo geresni: apdirbamosios gamybos pardavimai padid\u0117jo 2,9 proc. Vis d\u0117lto did\u017ei\u0105j\u0105 \u0161io prieaugio dal\u012f nul\u0117m\u0117 pirmasis pusmetis, kai nemenka dalis Europos eksportuotoj\u0173 pasinaudojo suintensyv\u0117jusiu atsarg\u0173 kaupimu prie\u0161 \u012fsigaliojant didesniems muit\u0173 tarifams. Tiek pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 paskutin\u012f ketvirt\u012f, tiek per visus 2025 m. fiksuota i\u0161skirtin\u0117 ma\u0161in\u0173 ir \u012frengim\u0173 gamybos pramon\u0117s pardavim\u0173 augimo sparta \u2013 jos pardavimai per metus i\u0161augo beveik penktadaliu. \u0160ioje srityje ypa\u010d i\u0161siskyr\u0117 kompiuterinius, elektroninius ir optinius gaminius gaminan\u010dios \u012fmon\u0117s \u2013 j\u0173 pardavimai per metus padid\u0117jo beveik tre\u010ddaliu, o per penkerius metus \u0161i\u0173 \u012fmoni\u0173 pardavim\u0173 dalis beveik padvigub\u0117jo \u2013 nuo 3,2 iki 6,4 proc. visos apdirbamosios gamybos pardavim\u0173. \u0160io sektoriaus pl\u0117tra nemenkai susijusi su \u201eTeltonika\u201c \u012fmoni\u0173 grup\u0117s augimu. I\u0161 apdirbamosios gamybos \u0161ak\u0173, susidurian\u010di\u0173 su didesniais sunkumais, reik\u0117t\u0173 i\u0161skirti automobili\u0173 pramonei priskiriamas \u012fmones. Joms neigiam\u0105 poveik\u012f daro bendri Europos S\u0105jungos lygmens sunkumai \u0161iame sektoriuje. Taip pat vis dar sud\u0117tingesn\u0117 pad\u0117tis yra chemijos ir plastik\u0173 gamybos \u012fmoni\u0173 \u2013 jos ken\u010dia nuo didesni\u0173 energijos \u017ealiav\u0173 kain\u0173, padid\u0117jusi\u0173 muit\u0173 tarif\u0173 ir konkurencijos su ne tokius grie\u017etus aplinkosauginius reikalavimus taikan\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 gamintojais.<\/p>\n<p><strong>Apdirbamosios gamybos pardavimai tur\u0117t\u0173 augti ir \u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje, ta\u010diau paklausa pagrindin\u0117se Lietuvos prekybos partner\u0117se \u0161iemet did\u0117s l\u0117\u010diau nei pernai ir tebebus pastebimai ma\u017eesn\u0117 nei prie\u0161 COVID-19 pandemij\u0105.<\/strong> Europos Komisijos skelbiamas Lietuvos apdirbamosios gamybos pasitik\u0117jimo rodiklis pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 pabaigoje pakilo iki auk\u0161\u010diausio lygio per visus metus ir v\u0117l vir\u0161ijo ilgalaik\u012f vidurk\u012f. Labiausiai prie \u0161io pager\u0117jimo prisid\u0117jo stipriai pager\u0117j\u0119 l\u016bkes\u010diai d\u0117l gamybos apimties artimiausi\u0105 ketvirt\u012f. Vis d\u0117lto euro zonos \u2013 did\u017eiausios Lietuvos prekybos partner\u0117s \u2013 \u012fmoni\u0173 nuotaikos rodo, kad \u0161is Lietuvos apdirbamosios gamybos atsigavimas nebus itin spartus. Pavyzd\u017eiui, euro zonos pirkimo vadybinink\u0173 indeksas (angl. Purchasing Managers\u2019 Index) \u0161i\u0173 met\u0173 sausio m\u0117n. sudar\u0117 51,5 punkto, o tai rodo tolesn\u0119, bet vis dar kukli\u0105 pl\u0117tr\u0105. Paslaug\u0173 sektorius ir toliau yra pagrindinis augimo variklis, o apdirbamosios gamybos rodikliai tebesvyruoja ties 50 punkt\u0173 riba, skirian\u010dia pl\u0117tr\u0105 nuo nuosmukio. Pana\u0161i\u0105 situacij\u0105 rodo ir oficialios kit\u0173 \u0161ali\u0173 ekonomikos raidos prognoz\u0117s \u2013 jomis remiantis sudarytas lietuvi\u0161k\u0173 preki\u0173 ir paslaug\u0173 paklausos rodiklis \u0161iemet tur\u0117t\u0173 augti l\u0117\u010diau nei pernai, o augimo tempas bus pastebimai vangesnis nei prie\u0161 pandemij\u0105.<\/p>\n<p><strong>Nenustojanti did\u0117ti nam\u0173 \u016bki\u0173 perkamoji galia skatina ir ma\u017emenin\u0117s prekybos pardavimus \u2013 \u0161i tendencija tur\u0117t\u0173 i\u0161likti ir \u0161iemet. <\/strong>2025 m. ketvirt\u0105j\u012f ketvirt\u012f, palyginti su ankstesniu ketvir\u010diu, ma\u017emenin\u0117s prekybos apyvarta, apskai\u010diuota palyginamosiomis kainomis ir pa\u0161alinus sezonini\u0173 veiksni\u0173 poveik\u012f, padid\u0117jo 0,8 proc. ir buvo 3,6 proc. didesn\u0117 nei prie\u0161 metus. Pana\u0161iu tempu ma\u017emenin\u0117s prekybos pardavimai augo ir vertinant vis\u0173 2025 m. rezultat\u0105, kur\u012f met\u0173 prad\u017eioje buvo \u0161iek tiek apribojusi trumpam pa\u016bm\u0117jusi infliacija ir prad\u0117ti taikyti mokestiniai pakeitimai. Nors pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 ketvirt\u0105j\u012f ketvirt\u012f pardavim\u0173 augimas \u0161iek tiek sul\u0117t\u0117jo, j\u0173 lygis vis tiek pasiek\u0117 nauj\u0173 auk\u0161tum\u0173. Tuo laikotarpiu augo daugelio pagrindini\u0173 preki\u0173 grupi\u0173 pardavimai. Ypa\u010d spar\u010diai did\u0117jo prekyba internetu \u2013 met\u0173 pabaigoje ji buvo beveik ketvirtadaliu didesn\u0117 nei prie\u0161 metus. Kit\u0173 preki\u0173 grupi\u0173 pardavimai augo kukliau, o automobili\u0173 degal\u0173 prekybos apyvarta visus metus nesugeb\u0117jo atsitiesti po met\u0173 prad\u017eioje patirto stipraus kritimo. Prie tokios ma\u017emenin\u0117s prekybos raidos labiausiai prisid\u0117jo did\u0117janti nam\u0173 \u016bki\u0173 perkamoji galia: remiantis \u201eSodros\u201c duomenimis, vidutinis darbo u\u017emokestis 2025 m. pabaigoje pakilo daugiau nei 8 proc., did\u0117jo ir u\u017eimt\u0173j\u0173 skai\u010dius, o infliacija sudar\u0117 3,5 proc. Tokia darbo rinkos pad\u0117tis ir vykdoma antrosios pensij\u0173 pakopos reforma palankiai veikia nam\u0173 \u016bki\u0173 l\u016bkes\u010dius tiek d\u0117l j\u0173 pa\u010di\u0173 finansin\u0117s pad\u0117ties, tiek d\u0117l \u0161alies ekonomikos raidos \u2013 pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 ketvirt\u0105j\u012f ketvirt\u012f jie pastebimai pager\u0117jo. Tai tur\u0117t\u0173 skatinti didesn\u012f vartojim\u0105 ir kilstel\u0117ti ma\u017emenin\u0117s prekybos pardavimus \u012f naujas auk\u0161tumas. Tiesa, bent jau 2026 m. pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f nam\u0173 \u016bki\u0173 nor\u0105 i\u0161laidauti gali \u0161iek tiek atv\u0117sinti viena \u017evarbiausi\u0173 \u0161io am\u017eiaus \u017eiem\u0173.<\/p>\n<p><strong>Rinkos paslaug\u0173 sektorius ir toliau palaiko gana spart\u0173 pl\u0117tros temp\u0105. <\/strong>Remiantis spalio\u2013lapkri\u010dio m\u0117n. duomenimis, \u012fvertintais palyginamosiomis kainomis ir pa\u0161alinus sezonini\u0173 veiksni\u0173 poveik\u012f, rinkos paslaug\u0173 pardavimai buvo 1,1 proc. didesni nei tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f ir 7,3 proc. vir\u0161ijo prie\u0161 metus buvus\u012f lyg\u012f. Pana\u0161iu tempu rinkos paslaug\u0173 apyvarta tur\u0117t\u0173 augti ir vertinant visus 2025 m. Jau kelet\u0105 met\u0173 did\u017eiausi\u0105 ind\u0117l\u012f \u012f \u0161io sektoriaus pl\u0117tr\u0105 daro informacijos ir ry\u0161i\u0173 paslaugas teikian\u010dios \u012fmon\u0117s \u2013 jos nul\u0117m\u0117 daugiau kaip pus\u0119 viso rinkos paslaug\u0173 pardavim\u0173 padid\u0117jimo. Daugelio kit\u0173 rinkos paslaug\u0173 pardavimai taip pat did\u0117jo, tik fiksuotas nedidelis apgyvendinimo ir maitinimo veikl\u0173 apyvartos suma\u017e\u0117jimas. Pra\u0117jusiais metais pama\u017eu atsigauti prad\u0117jo ir transporto ir saugojimo sektorius, ta\u010diau jo pardavimai teb\u0117ra apie de\u0161imtadaliu ma\u017eesni nei 2021 m. \u017dvelgiant \u012f \u0161iuos metus, paslaug\u0173 sektorius netur\u0117t\u0173 nustoti augti. Naujausias Europos Komisijos skelbiamas paslaug\u0173 sektoriaus pasitik\u0117jimo rodiklis pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 ketvirt\u0105j\u012f ketvirt\u012f buvo did\u017eiausias per beveik trejus metus, daugiausia d\u0117l pager\u0117jusi\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 d\u0117l didesn\u0117s paklausos ateityje. Apskritai daugelyje paslaug\u0173 sektori\u0173, i\u0161skyrus maitinimo ir g\u0117rim\u0173 teikimo \u012fmones, kurios savo situacij\u0105 vertina gerokai pesimisti\u0161kiau, nuotaikos \u0161iuo metu yra geresn\u0117s nei \u012fprastai.<\/p>\n<p><strong>Statybos sektoriaus aktyvumas ir toliau yra vangus, ta\u010diau \u0161iemet tur\u0117t\u0173 pagyv\u0117ti. <\/strong>2025 m. spalio\u2013lapkri\u010dio m\u0117n. vidutin\u0117 statybos darb\u0173 apimtis, apskai\u010diuota palyginamosiomis kainomis ir pa\u0161alinus sezonini\u0173 veiksni\u0173 poveik\u012f, buvo 0,9 proc. didesn\u0117 nei tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f ir pana\u0161iu mastu vir\u0161ijo prie\u0161 metus buvus\u012f lyg\u012f. Nors bendras 2025 m. rezultatas tur\u0117t\u0173 b\u016bti truput\u012f geresnis, statybos sektoriaus augimas bus l\u0117\u010diausias nuo 2020 m., kai ekonomik\u0105 var\u017e\u0117 pandemija. Labiausiai prie tokios raidos prisid\u0117jo nuo 2024 m. pasiekt\u0173 istorini\u0173 auk\u0161tum\u0173 nusileidusi in\u017einerini\u0173 statini\u0173 statybos apimtis \u2013 2025\u00a0m. j\u0173 buvo atlikta beveik de\u0161imtadaliu ma\u017eiau nei prie\u0161 metus. Taip pat fiksuotos pana\u0161ios ir u\u017esienyje vykdyt\u0173 statybos darb\u0173 bei gyvenamosios paskirties statybos tendencijos. Tai l\u0117m\u0117, kad 2025 m. u\u017esienyje atlikt\u0173 statybos darb\u0173 apimtis buvo apie 2, o gyvenamosios paskirties statybos \u2013 apie 3 proc. didesn\u0117 nei prie\u0161 metus. I\u0161 vis\u0173 statybos segment\u0173 tik negyvenam\u0173j\u0173 pastat\u0173 statyba demonstravo ry\u0161kesn\u012f atsigavim\u0105 \u2013 \u0161i\u0173 darb\u0173 atlikta ma\u017edaug ketvirtadaliu daugiau nei prie\u0161 metus. Remiantis 2025 m. pirm\u0173 trij\u0173 ketvir\u010di\u0173 duomenimis, spar\u010diausiai augo kult\u016bros ir sporto, sveikatos ir slaugos, \u017eem\u0117s \u016bkio, transporto ir ry\u0161i\u0173 paskirties pastat\u0173 statyba. \u017dvelgiant \u012f \u0161iuos metus, tik\u0117tina, kad statybos sektorius ir toliau augs, nors augim\u0105 skatinsiantys segmentai keisis: vangiau did\u0117s negyvenam\u0173j\u0173 pastat\u0173 statyba, ta\u010diau d\u0117l valstyb\u0117s u\u017esakym\u0173 tur\u0117t\u0173 pagyv\u0117ti in\u017einerini\u0173 statini\u0173 statyba, spar\u010diau augs ir gyvenamosios paskirties statyba. Nuo pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 vidurio pastebimai did\u0117jo tiek i\u0161duot\u0173 \u0161ios statybos leidim\u0173, tiek prad\u0117t\u0173 statyti b\u016bst\u0173 apimtis. Prie \u0161io pagyv\u0117jimo prisid\u0117s ir pastaraisiais metais \u017eemumas pasiekusios pal\u016bkan\u0173 normos ir papildomos l\u0117\u0161os, kurias dalis gyventoj\u0173 gaus pasitrauk\u0119 i\u0161 antrosios pensij\u0173 pakopos.<\/p>\n<p><strong>Lietuvos ekonomika \u0161iemet tur\u0117t\u0173 augti spar\u010diau nei pernai \u2013 tam didel\u0119 \u012ftak\u0105 tur\u0117s \u012fgyvendinamos reformos ir didesn\u0117s vald\u017eios sektoriaus i\u0161laidos. <\/strong>Prognozuojama, kad pastebimai spar\u010diau augs tiek nam\u0173 \u016bki\u0173 vartojimas, tiek investicijos. D\u0117l vykdomos antrosios pensij\u0173 pakopos reformos dalis nam\u0173 \u016bki\u0173 gal\u0117s pasinaudoti galimybe atsiimti sukauptas l\u0117\u0161as ir jas skirti prek\u0117ms bei paslaugoms \u012fsigyti. Investicijas labiausiai skatins reik\u0161mingas vald\u017eios i\u0161laid\u0173 padid\u0117jimas gynybai ir kitoms investicijoms, taip pat atsigavimo \u017eenklus rodanti b\u016bst\u0173 statyba ir nenutr\u016bkstan\u010dios verslo \u012fmoni\u0173 investicijos. Vis d\u0117lto, nors vidaus veiksniai skatins spartesn\u012f augim\u0105, pagrindini\u0173 prekybos partneri\u0173 ekonomin\u0117 pad\u0117tis j\u012f ribos. Pernai i\u0161 dalies d\u0117l suintensyv\u0117jusio atsarg\u0173 kaupimo prie\u0161 didesni\u0173 muit\u0173 \u012fsigaliojim\u0105 padid\u0117jusi lietuvi\u0161k\u0173 preki\u0173 ir paslaug\u0173 paklausa u\u017esienyje \u0161iemet tur\u0117t\u0173 augti l\u0117\u010diau, taip ribodama eksporto pl\u0117tr\u0105. Pastar\u0105j\u0105 taip pat var\u017eys jau padid\u0117j\u0119 muit\u0173 tarifai, nors j\u0173 poveikis, tik\u0117tina, bus gana nedidelis.<\/p>\n<\/p><\/div>\n<p><script>\n    !function(f,b,e,v,n,t,s){if(f.fbq)return;n=f.fbq=function(){n.callMethod?\n            n.callMethod.apply(n,arguments):n.queue.push(arguments)};if(!f._fbq)f._fbq=n;\n            n.push=n;n.loaded=!0;n.version='2.0';n.queue=();t=b.createElement(e);t.async=!0;\n            t.src=v;s=b.getElementsByTagName(e)(0);s.parentNode.insertBefore(t,s)}(window,\n        document,'script','https:\/\/connect.facebook.net\/en_US\/fbevents.js');\n    fbq('init', '449445692451263'); \/\/ Insert your pixel ID here.\n    fbq('track', 'PageView');\n<\/script><a href=\"https:\/\/www.lb.lt\/lt\/naujienos\/praejusius-metus-lietuvos-ekonomika-baige-augimu-ko-laukti-siais-metais\"> Nuoroda \u012f informacijos \u0161altin\u012f <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Sud\u0117tingus 2025 m. Lietuvos ekonomika baig\u0117 augimu. Nors pl\u0117tra nebuvo sparti, did\u0117jo daugelio svarbiausi\u0173 sektori\u0173&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4556,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[794],"tags":[4129,4128,2310,719,731,2381,697,3235,2850],"class_list":["post-4555","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai-paskolos-kreditai","tag-augimu","tag-baige","tag-ekonomika","tag-laukti","tag-lietuvos","tag-metais","tag-metus","tag-praejusius","tag-siais"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/naujienulaikas.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4555","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/naujienulaikas.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/naujienulaikas.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienulaikas.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienulaikas.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4555"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/naujienulaikas.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4555\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienulaikas.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4556"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/naujienulaikas.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4555"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienulaikas.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4555"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienulaikas.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4555"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}