Kinija nutraukia įvaikinimą užsienyje, palikdama kai kurioms viltingoms šeimoms klausimų – nacionalinių
Kinijos vyriausybė paskelbė apie savo tarptautinės įvaikinimo programos pabaigą, todėl kai kurie kanadiečiai, kurie jau galėjo būti įvaikinti užsienyje, atsidūrė bėdoje.
Ketvirtadienį šalyje per kasdienį instruktažą Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Mao Ningas sakė, kad tarpvalstybinė programa bus nedelsiant baigta ir užsieniečiams bus sustabdyta įsivaikinti kinų vaikų.
Šiuo metu prašymus dėl tarptautinio įvaikinimo gali teikti tik kinų vaikų kraujo giminaičiai arba įpėdiniai asmenys.
Dar daug neaišku, koks bus užsieniečių, jau pradėjusių įvaikinimo procesus, likimas, taip pat kinų vaikų, gyvenančių vaikų namuose, ateitis.
Mao teigė, kad sprendimas sustabdyti tarptautinį įvaikinimą buvo priimtas laikantis atitinkamų tarptautinių konvencijų dvasios.
„Reiškiame dėkingumą toms užsienio vyriausybėms ir šeimoms, kurios nori įvaikinti kinų vaikus, už gerus ketinimus ir parodytą meilę bei gerumą“, – sakė ji.
Pareigūnai Pekine sakė JAV diplomatams Kinijoje, kad tarptautinio įvaikinimo atvejai „nebus toliau nagrinėjami jokiame etape“, pranešė „The Associated Press“.
Ne pelno organizacijos „China’s Children International“ duomenimis, nuo 1992 m., kai šalis pradėjo leisti tarptautinį įvaikinimą, užsieniečiai įvaikino daugiau nei 160 000 kinų vaikų. Daugiau nei 82 000 tų vaikų buvo įvaikinti vien JAV.
Kinija jau buvo sustabdžiusi įvaikinimą užsienyje COVID-19 pandemijos metu. Vėliau šalis atnaujino įvaikinimą šeimoms, gavusioms kelionės leidimą iki 2020 m., tačiau Kinijos tarptautinio įvaikinimo ateitis buvo miglota.
Kinijos pareigūnai nenurodė, kaip įvaikinimas šalyje bus sprendžiamas šalies viduje, ar galimi įvaikiai bus prilyginti vietinėms šeimoms.
Pekinas paskelbė, kad gimstamumas šalyje ir toliau mažėja. 2023 m. naujagimių skaičius sumažėjo iki 9,02 mln., o bendras gyventojų skaičius mažėjo antrus metus iš eilės.
2016 metų sausį Kinija nutraukė savo vieno vaiko politiką – bandymą pažaboti šalies gyventojų skaičių, reikalaudama, kad šeimos galėtų turėti tik vieną vaiką.
Ką tai reiškia kanadiečiams?
Gaukite kasdienes nacionalines naujienas
Kartą per dieną gaukite svarbiausių dienos naujienų, politinių, ekonominių ir aktualijų antraštes.
Delia Ramsbotham, ne pelno siekiančios Saulėtekio šeimos paslaugų draugijos Britų Kolumbijoje vykdomoji direktorė, teigė, kad kinų tarptautinio įvaikinimo skaičius Kanadoje jau buvo labai sulėtėjęs prieš pandemiją.
Pasak Ramsbotamo, kinų vaikai, kurie buvo suporuoti su kanadiečių tėvais, dažnai buvo vyresni arba buvo vaikai, turintys medicininių poreikių. Ramsbothamas sakė, kad bet kuriai šeimai, kuriai nebuvo išduotas pranešimas apie kelionę, nesvarbu, ar jie yra Kanados, ar iš kitos šalies, buvo pranešta, kad jų įvaikinimas nebus tęsiamas.
„Šeimos, kurios bus paveiktos, yra šeimos, kurios priėmė vaiko pasiūlymą arba buvo suderintos su vaiku prieš pandemiją“, – paaiškino Ramsbotham. „Tos šeimos tikėjosi, kad kada nors joms pavyks tęsti įvaikinimą.
Tarptautinį įvaikinimą Kanadoje tvarko provincijos ir teritorinės valdžios institucijos.
Ramsbothamas sakė, kad šiuo metu Britų Kolumbijoje nėra šeimų, kurios būtų suporuotos su kinų vaiku. Tačiau ji tikisi sulaukti didesnio leistinų šeimyninių įvaikinimo atvejų iš Kinijos, ypač žinant apie tarptautinio įvaikinimo sustabdymą.
Ontarijo vaikų, bendruomenės ir socialinių paslaugų ministerija „Global News“ sakė, kad provincijos agentūros nepadėjo įvaikinti kinų nuo 2018 m.
„Šiuo metu nėra Ontarijo šeimų, kuriose vyksta legalus tarptautinis įvaikinimas iš Kinijos“, – rašė ministerija.
Kanados imigracijos, pabėgėlių ir pilietybės ministerija (IRCC) teigė, kad jos pagrindinis prioritetas yra „apsaugoti tarptautiniuose įvaikinimo būduose dalyvaujančio vaiko (vaikų) saugumą ir gerovę“.
„Žinome apie šį neseniai paskelbtą Kinijos pranešimą ir glaudžiai bendradarbiaujame su kontaktais Kinijoje, kad peržiūrėtume pakeitimus“, – rašoma IRCC pranešime. „Mes taip pat dirbame su provincijos ir teritoriniais partneriais, siekdami nustatyti, kiek Kanados šeimų paveiks šis pokytis, nes įvaikinimas patenka į jų jurisdikciją.
Ramsbothamas spėliojo, kad Kvebeke yra keletas šeimų, kurios buvo suporuotos su kinų vaiku ir kurias paveiks programos pabaiga.
Kvebeko Tarptautinių vaikų paslaugų sekretoriatas dar neatsakė į „Global News“ užklausą.
Į pietus nuo sienos Ramsbothamas sakė, kad yra maždaug 400 amerikiečių šeimų, kurios anksčiau buvo sutiktos su įvaikintu kinu ir laukia išankstinių paraiškų.
Tarptautinis įvaikinimas dažnai yra brangus. Ontarijo vyriausybė teigė, kad agentūros arba individualiai licencijuoti tarptautinio įvaikinimo agentai už savo paslaugas paprastai ima nuo 20 000 iki 50 000 USD.
Neaišku, ar kanadiečiai, kurie buvo įsivaikinę iš Kinijos, gaus kokią nors kompensaciją iš agentūrų, ar jiems bus grąžinti mokesčiai, kurie jau buvo sumokėti.
Įvaikiai, ieškantys informacijos
Kol kas nėra daug atsakymų kanadiečiams, kurie galėjo įsivaikinti iš Kinijos.
Karen Moore, Ontarijo įvaikinimo tarybos vykdomoji direktorė, teigė, kad didžiausią poveikį greičiausiai patirs į Kanadą jau atvykę įvaikiai iš Kinijos.
„Kai pasikeičia įvaikinimo aplinka, tai turi įtakos tiems, kurie laukia įsivaikinimo, bet taip pat ir tiems, kurie jau turi – ir vaikams, jaunimui ar suaugusiems įvaikiams, kurie patys vyksta įvaikinimo kelionėse“, – sakė ji.
Moore’as įvaikinimą pavadino „visą gyvenimą trunkančia, besikeičiančia patirtimi“ ir „kažkieno istorijos tęsiniu, o ne nauja istorija“.
Ji sakė, kad naujienos apie Kinijos tarptautinio įvaikinimo pabaigą gali turėti įtakos Kinijos vietiniams gyventojams, kuriuos prieš metus įvaikino užsienio šeimos ir kurie gali ieškoti informacijos apie savo biologinius tėvus, šeimos istoriją ir kultūrą.
„Dažnai turime įtėvių, kuriems reikia, jie nori ir nusipelno turėti informacijos apie tai, kas jie yra, iš kur jie kilę, kas yra jų žmonės, kas yra jų giminė“, – paaiškino ji. „Kiekvieną kartą, kai pasikeičia politika arba kur galime pasiekti informaciją, tai turi įtakos žmonių kelionėms ir žinioms apie save.
„Dažnai tarptautinio įvaikinimo atveju mes negalime pasiekti tų dalių, kas jie yra. Ir tai nereiškia, kad jiems tai nesvarbu“, – sakė ji. „Tai reiškia, kad dažnai negalime gauti šios informacijos, o tai yra netektis ir sielvartas, kurį žmonės turi pasiimti su savimi ir išlaikyti visą savo gyvenimo kelionę.
Kanada ir Kinija pasirašė Hagos konvenciją, kuri apsaugo vaikus ir jų šeimas nuo neteisėto, neteisėto, priešlaikinio ar blogai paruošto įvaikinimo užsienyje rizikos. Visos susitarimą pasirašiusios šalys turi sutikti su įvaikinimu ir ginti geriausius vaiko interesus bei gerbti jų žmogaus teises, kad būtų užkirstas kelias vaikų grobimui, pardavimui ar prekybai jais.
Ramsbotham sakė, kad ji tikisi, kad Kinija nusprendė nutraukti įvaikinimą užsienyje, kad įvaikintais būtų galima rūpintis šalyje, nors ji pažymėjo, kad gauti tokią informaciją iš Kinijos pareigūnų gali būti ypač sudėtinga.
„Kai šalis pasiekia tašką, kai jai nebereikia tarptautinio įvaikinimo, tai iš tikrųjų yra sėkmės istorija“, – sakė ji. „Tikimės, kad jiems to nereikia, nes jie turi vaikų gerovės sistemą, atitinkančią jų vidinius poreikius.
— Su failais iš „The Associated Press“.
