Lietuvos eksporto augimo laukiama ketvirtąjį ketvirtį

Komentuoja Kasparas Vasiliauskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

2024 m. trečiąjį ketvirtį tiek metinė, tiek ketvirtinė eksporto raida buvo neigiama (žr. 1 ir 2 pav.). Metinis susitraukimas sudarė 1,5, o sezoniškai pakoreguotas ketvirtinis kritimas – 3,6 proc. Nors lietuviškos kilmės nemineralinių produktų eksportas sparčiai atsigauna, toliau mažėjęs reeksportas ir susitraukęs mineralinių produktų eksportas lėmė neigiamą eksporto raidą.

Lietuviškos kilmės nemineralinių produktų eksportas ir toliau sparčiai atsigauna. Metinis prieaugis sudarė 9 proc. (žr. 3 pav.), ketvirtinis – 6 proc. (4 pav.). Tai didžiausias nemineralinių produktų eksporto ketvirtinis augimo tempas nuo 2022 m. pradžios. Dėl išaugusio derliaus reikšmingai padidėjo žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, o toliau augęs polietilentereftalato (PET), reagentų ir atsigaunąs trąšų eksportas didino chemijos produktų ir plastikų eksporto apyvartą. Aukštesnės pridėtinės vertės prekių – transporto priemonių bei mašinų ir įrenginių – eksportas augo kaip ir ankstesniais ketvirčiais. Be to, pirmą kartą nuo 2022 m. vidurio buvo stebimas reikšmingiau ūgtelėjęs medienos ir medienos dirbinių eksportas.

Žvelgiant į ateitį, lietuviškos kilmės eksporto raida tikėtina ir toliau bus slopinama vangios užsienio paklausos. Naujausi euro zonos pirkimo vadybininkų indeksai rodo suprastėjusius pagrindinių prekybos partnerių lūkesčius dėl ateities. Suprastėję lūkesčiai rodo prastesnę, nei anksčiau tikėtasi, užsienio paklausos raidą. Nors užsienio paklausos augimo perspektyvos yra suprastėjusios, konkurencingumo praradimo požymių šiuo metu nematyti – eksporto rinkos dalys ir toliau yra neprarastos (žr. 5 pav.). Vilties dėl lietuviškos kilmės eksporto augimo ir toliau suteikia aukštesnės pridėtinės vertės mašinų ir įrenginių eksportas – jo rinkos dalys nuosekliai auga, o gamybos pajėgumų panaudojimo lygis vis dar yra žemesnis už istorinį vidurkį. Optimistiškai nuteikia atsigaunąs chemijos pramonės gaminių ir plastikų, konkrečiai – trąšų, eksportas. Mažėjančios palūkanos ir, tikėtina, laipsniškai atsigausiąs užsienio prekybos partnerių nekilnojamojo turto sektorius kuria prielaidas spartesniam medienos ir medienos dirbinių eksporto augimui.

Reeksporto tiek metinė, tiek ketvirtinė raida ir toliau buvo neigiama (atitinkamai 11 ir 7,5 proc.) (žr. 6 ir 7 pav.). Prie neigiamos ketvirtinės raidos daugiausia prisidėjo mažėjęs chemijos pramonės gaminių ir plastikų, transporto priemonių bei mašinų ir įrenginių reeksportas į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis (žr. 8 pav.). Sugriežtėjus prekybos su NVS šalimis reikalavimams, Lietuvos, kaip tranzitinės šalies, prekių reeksporto patrauklumas yra gerokai sumažėjęs. Vis dėlto šiuo metu prekybos ir reeksporto su NVS šalimis apimtis yra žemiausio istorinio lygio nuo duomenų skelbimo pradžios (žr. 9 pav.). Mąžtanti prekyba su NVS lemia mažėjančią reeksporto reikšmę visame eksporte. Tad tikėtina, kad net tuo atveju, jeigu ateityje reeksportas į NVS šalis toliau trauksis, tai turės vis mažesnį poveikį bendriems eksporto rodikliams.

Nors importo metinė ir ketvirtinė raida vis dar buvo neigiama, tačiau jau stebimas tarpinio vartojimo ir investicinių prekių importo atsigavimas. Importas per metus sumažėjo 1,8 proc. (žr. 10 pav.)., o per ketvirtį – 0,7 proc. (žr. 11 pav.). Ketvirtinį mažėjimą daugiausia lėmė sumažėjęs kuro importas. Be kuro importo, importas per ketvirtį padidėjo 2,4 proc. Šiam augimui didžiausią įtaką turėjo tarpinio vartojimo ir investicinių prekių importo augimas, jį daugiausia galima sieti su atsigaunančia pramone. Šiuo metu pramonės gamybos pajėgumų panaudojimo lygis yra priartėjęs prie ilgalaikio istorinio vidurkio, tad ateityje atsigaunant pramonei galima tikėtis tolesnio investicinių prekių importo augimo.