Šalyje plečiamas saugomų teritorijų tinklas: įsteigti nauji draustiniai, saugoma biologinė įvairovė
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos pateiktoms Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioninių parkų planavimo schemoms.
Šie sprendimai leis optimizuoti parkų ribas, užtikrinti būtinas apsaugos kryptis ir priemones, taip pat subalansuoti rekreacijos, gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros plėtrą, išlaikant saugomų vertybių apsaugą.
MN 15 | Straipsnio vidus 1 pragrafas | 969×200
Atnaujinant regioninių parkų ribų ir tvarkymo planus numatyta įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas.
Asvejos regioninis parkas: didesnė apsauga ir daugiau galimybių poilsiui
Asvejos regioniniame parke išskirtas naujas Liminėlio telmologinis draustinis, skirtas saugoti Liminėlio ežero ir apyežerio pelkių ekosistemą. Šioje teritorijoje identifikuota Europos Bendrijos svarbos buveinė Tarpinės pelkės ir liūnai, taip pat aptikti saugomi vabzdžiai, tokie kaip šarvuotosios bei grakščiosios skėtės, plačiosios dusios, dvijuostės nendriadusės.
Be to, parke formuojamas naujas Kregžlės kraštovaizdžio draustinis. Draustinis apims Pravalo apylinkę, kuri vertinga savo nedideliais, natūraliais ežerais.
Esamas Nikajo botaninis draustinis plečiamas iki Šarkiškės kaimo ir pervadinamas į Dubingių miško botaninį-zoologinį draustinį. Šiame draustinyje bus saugomos Europos Bendrijos svarbos natūralios gamtinės buveinės: Natūralių distrofinių ežerų, Vakarų taigos, Pelkinių miškų, taip pat retos vandens vabalų rūšys: dvijuostės nendriadusės ir plačiosios dusios.
Plečiant poilsiui skirtas vietas, aplink Jagomanto ir Velniuko ežerus planuojama rekreacinė zona. Didinama Žingių rekreacinė zona, įtraukiant esamą stovyklavietę Asvejos kraštovaizdžio draustinyje. Pietinėje pusėje, siekiant pagerinti naudojimąsi rekreacine infrastruktūra, siūloma rekreacinei zonai priskirti dalį ežero akvatorijos iš Asvejos kraštovaizdžio draustinio.
Šie pokyčiai ne tik padidina Asvejos regioninio parko plotą 605 ha, bet ir užtikrina gamtos apsaugos bei rekreacijos pusiausvyrą.
Kurtuvėnų regioninis parkas: sengirės ir senslėnių išsaugojimas
Kurtuvėnų regioniniame parke steigiamas Karalmiškio sengirės gamtinis rezervatas, saugantis brandžias spygliuočių miško ekosistemas ir jų biologinę įvairovę. Vietoje ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zonos įkuriamas Dubysos aukštupio hidrografinis draustinis, o Vainagių kraštovaizdžio draustinis plečiamas 150 ha, įtraukiant vertingas Europos Bendrijos svarbos miškų buveines: Žolių turtingus eglynus, Pelkėtus lapuočių miškus, Aliuvinius miškus.
Šiame regioniniame parke, užtikrinant kompleksinę vertybių apsaugą, Dubysos–Ventos perkaso hidrografinio draustinio rūšis ir pavadinimas keičiami į Ventos–Dubysos senslėnio kraštovaizdžio draustinį, prie Raudos kraštovaizdžio draustinio prijungiamos kalvos su mitologiniu istoriniu Jurgiškio kalnu, o prie Pageluvio kraštovaizdžio draustinio prijungiamas 22 ha Europos Bendrijos svarbos Vakarų taigos buveinės masyvas.
Po šių pakeitimų Kurtuvėnų regioninio parko plotas padidėja 233 ha.
Anykščių regioninis parkas: nauji draustiniai ir rekreacijos plėtra
Anykščių regioniniame parke formuojami nauji Ąžuolynės ir Kiškelių botaniniai draustiniai, saugantys vertingas gamtines buveines. Anykščių mieste planuojama nauja rekreacinė zona šiaurinėje miesto dalyje, o gyvenamoji teritorija nežymiai plečiama, integruojant Keblonių ir Liudiškių kaimų teritorijas.