Ukrainai reikia geresnės oro gynybos, po Rusijos dronų atakos sako Zelenskis
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Ukraina turi sustiprinti savo gynybą, kad apsaugotų žmones po to, kai jos oro gynybos padaliniai numušė 50 iš 73 Rusijos bepiločių orlaivių, paleistų per naktį daugelyje regionų.
„Šią savaitę visoje Ukrainoje beveik kasdien skambėjo oro pavojaus signalas“, – per „Telegram Messenger“ sakė Zelenskis.
Praėjusią savaitę Rusija panaudojo daugiau nei 800 valdomų aviacinių bombų, apie 460 atakos bepiločių orlaivių ir daugiau nei 20 įvairių tipų raketų, sakė Zelenskis.
„Ukraina nėra ginklų bandymų poligonas. Ukraina yra suvereni ir nepriklausoma valstybė. Tačiau Rusija ir toliau deda pastangas žudyti mūsų žmones, skleisti baimę ir paniką bei mus silpninti“, – pridūrė jis.
Ukrainos kariuomenė anksčiau sekmadienį pranešė, kad oro gynybos padaliniai per naktį surengtą ataką sunaikino daugiau nei 10 Rusijos bepiločių orlaivių, kurie buvo nukreipti į Kijevą.
Kijevo karinė administracija „Telegram“ paskelbė apie atakos padarytą žalą ar sužalojimus.
„Reuters“ liudininkai Kijeve girdėjo sprogimus, panašius į oro gynybos dalinius.
„UAV (nepilotuojami orlaiviai) skrido įvairiomis kryptimis link Kijevo“, – sakė Kijevo karinės administracijos vadovas Serhiy Popko.
„Oro antskrydžio perspėjimas mieste truko daugiau nei tris valandas.
Rusija apie ataką iš karto nekomentavo, nors regiono, besiribojančio su Ukraina, gubernatorius sekmadienį sakė, kad virš Rusijos Kursko srities buvo sunaikintos dvi Ukrainos raketos ir 27 bepilotės skraidyklės.
Iš karto nebuvo aišku, kokios raketos buvo sunaikintos, o Kursko regiono gubernatorius Aleksejus Smirnovas savo „Telegram“ kanale daugiau informacijos nepateikė.
Ukrainos kariuomenė vėliau per „Telegram“ pranešė, kad jos pajėgos Kurske sunaikino Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemą S-400.
Reuters negalėjo savarankiškai patvirtinti pranešimo.
Oro gynyba jau daugelį metų buvo pagrindinis ukrainiečių reikalavimas, o NATO sąjungininkai padidino tų sistemų tiekimą, nors jos buvo atgabenamos lėtai.
Kanada penktadienį paskelbė, kad oro gynybos raketų sistema, kurią ji įsigijo per JAV gamintojus, pagaliau pasirodė Ukrainoje, praėjus beveik dvejiems metams nuo pirmojo užsakymo.
Ukrainos kariai rugpjūčio 6 dieną įsiveržė per Rusijos vakarinę sieną į Kurską ir užėmė dalį teritorijos.
Gaukite naujausias nacionalines naujienas
Jei norite gauti naujienų, turinčių įtakos Kanadai ir visam pasauliui, prisiregistruokite gauti naujausių naujienų įspėjimus, kurie jums bus pristatyti jiems įvykus.
Maskva pradėjo atsakomųjų puolimų bangas ir nuo to laiko atkovojo mažiausiai 40 procentų užgrobtos teritorijos, tačiau Kijevas vis dar kontroliuoja apie 800 kvadratinių kilometrų regione, sekmadienį pranešė vienas aukšto rango Ukrainos kariuomenės šaltinis.
Kijevas siekė sustabdyti Rusijos atakas Rytų ir šiaurės rytų Ukrainoje, priversti Rusiją atitraukti pamažu rytuose besiveržiančias pajėgas ir suteikti Kijevui papildomų svertų būsimose taikos derybose.
Tačiau Rusijos pajėgos vis dar veržiasi į rytinę Ukrainos Donecko sritį.
Zelenskis sakė manantis, kad pagrindiniai Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslai buvo užimti visą Donbasą, kurį sudaro Donecko ir Luhansko regionai, ir išstumti Ukrainos karius iš Kursko srities.
„Putinui svarbiausia išstumti mus iš Kursko srities. Esu tikras, kad jis nori mus išstumti iki sausio 20 d.“, – žiniasklaidai sakė M. Zelenskyy, turėdamas omenyje, kada Donaldas Trumpas bus inauguruotas JAV prezidentu.
„Jam (Putinui) labai svarbu parodyti, kad jis valdo situaciją“.
Šaltinis Ukrainos generaliniame štabe pakartojo, kad maždaug 11 000 Šiaurės Korėjos karių atvyko į Kursko sritį palaikyti Rusiją, tačiau didžioji jų pajėgų dalis vis dar baigia mokymus.
Rusijos gynybos ministerija iš karto neatsakė į „Reuters“ prašymą pakomentuoti. „Reuters“ negalėjo savarankiškai patikrinti pateiktų skaičių ar aprašymų.
Maskva, užimanti maždaug penktadalį Ukrainos, nei patvirtino, nei paneigė Šiaurės Korėjos pajėgų buvimą Kursko srityje.
Kijevas siekė sutrikdyti Rusijos logistikos ir tiekimo grandines, smogdamas į Rusijos ginklų ir amunicijos sandėlius, aerodromus ir kitus karinius taikinius Rusijos viduje.
Pirmiausia pažiūrėkite į naujos Rusijos balistinės raketos šiukšles
Po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas leido Kijevui paleisti JAV tiekiamas tolimojo nuotolio raketas į taikinius giliai Rusijos viduje, Ukraina praėjusią savaitę paleido į Rusiją JAV ATACMS ir britų sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“.
Ukrainos tyrėjai tiria naujos Rusijos vidutinio nuotolio balistinės raketos, kuri ketvirtadienį buvo paleista į Dniepro miestą, nuolaužas – pirmą kartą toks galingas ginklas panaudotas kare ir vertinamas kaip atsakas į Bideno sprendimą.
„Reuters“ ir „Associated Press“ buvo tarp nedidelės grupės žurnalistų, kuriems sekmadienį buvo suteikta prieiga prie raketos nuolaužų. Žurnalistų buvo paprašyta saugumo sumetimais neatskleisti tikslios svetainės vietos.
Apdegusios ir sutrupėjusios nuolaužos buvo suguldytos į pakabą objekte, kuriame atliekama ginklų ekspertizė.
Lapkričio 21 d. į Dnieprą pataikiusios raketos fragmentai matomi teismo ekspertizės centre neskelbtoje vietoje, Ukrainoje, sekmadienį, 2024 m. lapkričio 24 d. (AP Photo/Evgeniy Maloletka).
Ukrainos ekspertai tiria tokias šiukšles, kad sužinotų apie Rusijos karinių tiekimo grandines, gamybą ir kaip parengti atsakomąsias priemones.
Rusija šią raketą pavadino „Oreshnik“ (lazdynų medžiu) ir teigė, kad jos neįmanoma perimti naudojant oro gynybą. Ukraina pranešė, kad ketvirtadienį pakeliui link Dniepro ginklas pasiekė daugiau nei 13 000 km/h greitį.
Vidutinio nuotolio balistinių raketų nuotolis yra iki 5500 kilometrų.
JAV kariuomenė teigė, kad raketos konstrukcija paremta ilgesnio nuotolio tarpžemynine balistine raketa RS-26 Rubezh (ICBM). Pasak jų, naujoji raketa buvo eksperimentinė, o Rusija tikriausiai jų turėjo tik keletą.
Putinas penktadienį pareiškė, kad Maskva toliau bandys raketą kovoje ir turės atsargas, paruoštas naudoti.
Kol kas daug kas lieka neaišku, įskaitant raketos padarytos žalos mastą. Ukraina retai atskleidžia žalą kariniams taikiniams, bijodama, kad tokia informacija padėtų Maskvai.
– Su papildomais failais iš „Global News“.
