Finansinio stabilumo situacija gerėja, bet dar kyla rizikų dėl geopolitinės įtampos ir euro zonos šalių ekonominio bei politinio neapibrėžtumo

Finansinio stabilumo situacija gerėja, bet dar kyla rizikų dėl geopolitinės


Infliacijai euro zonoje artėjant link 2 proc. vidutiniu laikotarpiu tikslo ir Europos Centriniam Bankui (ECB) mažinant palūkanų normas, rizikų fonas šviesėja, tačiau grėsmę finansiniam stabilumui kelia geopolitinė įtampa ir euro zonos šalių ekonominis bei politinis neapibrėžtumas, teigiama Lietuvos banko parengtoje Finansinio stabilumo būklės ir sisteminių rizikų apžvalgoje.

„Pažabota infliacija ir mažėjančios gyventojams bei verslui teikiamų paskolų palūkanos skatina privačiojo vartojimo augimą, taip pat paslaugų sektoriaus plėtrą bei gamybos ir prekybos sektorių atsigavimą. Finansų sistema tebėra atspari galimiems sukrėtimams, tačiau pasaulyje ryškėjanti geopolitinė įtampa bei augantis ekonominis ir politinis neapibrėžtumas didžiausiose euro zonos šalyse gali neigiamai paveikti ekonominę raidą bei finansinį stabilumą“, – sako Julita Varanauskienė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.

Mažėjant paskolų palūkanų normoms, matyti verslo ir gyventojų kreditavimo atsigavimo ženklų. Dėl padidėjusios konkurencijos besitraukiant kredito įstaigų taikomoms paskolų maržoms, padaugėjo ir jau suteiktų paskolų gyventojams ir ne finansų įmonėms persitarimų palankesnėmis sąlygomis skaičius. Verslas ir gyventojai paskolų grąžinti nevėluoja, jų įsiskolinimas ir toliau yra mažas, palyginti su bendru ekonomikos augimu.

Gyventojų finansinė padėtis tebebuvo gera ir reikšmingai nepakito, tą lėmė sparčiai didėjusios pajamos ir pakankamai aukštas santaupų kredito įstaigose lygis. Šios aplinkybės taip pat reikšmingai prisidėjo palaikant gerą bankų paskolų portfelio kokybę, o Atsakingojo skolinimo nuostatai leido išvengti perteklinio įsiskolinimo rizikos. Namų ūkių finansinės perspektyvos ateityje priklausys nuo įmonių finansinės būklės ir situacijos darbo rinkoje.

Didžiausią įmonių finansinės būklės pablogėjimo riziką kelia galimų geopolitinių sukrėtimų pavojus ir užsienio prekybos partnerių patiriami sunkumai. Išaugę nuo eksporto labiausiai priklausančių gamybos, prekybos bei transporto sektorių įmonių nuostoliai neleistų vykdyti turimų įsipareigojimų ir dėl tarpusavio susietumo neigiamai paveiktų kitas susijusias įmones, blogėtų gyventojų finansinė padėtis bei bankų turto kokybė, o tai dar labiau didintų ekonomikos sukrėtimo poveikį.

Vis dėlto gamybos, prekybos bei transporto sektorių įmonių įsiskolinimo ir neveiksnių paskolų lygis tebėra pakankamai žemas, bankrotų skaičius yra vis dar mažesnis nei priešpandeminiu laikotarpiu, o dideli pelningumo ir likvidumo rodikliai rodo pakankamus rezervus įveikti sunkumus ateityje.

Nepaisant riboto dydžio kainų disbalansų, rizikos būsto rinkoje taip pat atslūgsta. Pingant skolinimuisi ir gerėjant įperkamumui, būsto rinkos aktyvumas toliau didėja. Dėl didelio nekilnojamojo turto (NT) įmonių pelno ir žemo neveiksnių būsto paskolų lygio spaudimo būsto kainoms kristi nėra.

Tuo metu komercinio NT segmente rizikos tebėra padidėjusios dėl galimo paklausos ir pasiūlos disbalanso bei tebesančios turimų paskolų refinansavimo rizikos, todėl vis dar yra kainų korekcijos tikimybė. Didesnį rizikos lygį rodo gana mažas rinkos aktyvumas ir tebedidėjantis biurų neužimtumas. Komercinio NT valdytojų pelningumą neigiamai veikia didesnės skolos tvarkymo išlaidos, o naujas investicijas riboja sumažėjusi rizikos premija.

Kita vertus, bankams kredituojant tik saugiausius komercinio NT projektus, komercinio NT paskolų kokybė tebėra gera. Didesnio sukrėtimo finansų sistemai tikimybę mažina dideli NT valdytojų finansiniai rezervai ir stabilios nuomos bei pardavimo kainos. Taigi, net pagal nepalankųjį scenarijų, galimi bankų nuostoliai neturėtų paveikti finansų sistemos stabilumo.

Lietuvoje veikiančių bankų pelningumo, turto kokybės bei likvidumo rodikliai tebėra geri ir rodo didelį bankų atsparumą sukrėtimams, tačiau padažnėjusios kibernetinės atakos tebekelia riziką bankų sektoriui ir finansų sistemai. 2024 m. antrąjį pusmetį pusė bankų Lietuvoje susidūrė su kibernetinėmis atakomis.

Reaguojant į padidėjusias kibernetines grėsmes, imamasi įvairių priemonių didinti bankų ir visos finansų sistemos atsparumą. Įkurtas finansų sektoriaus kibernetinio saugumo centras (FinCERT), leidžiantis kredito įstaigoms dalytis informacija įvairiais kibernetinio saugumo klausimais, o nuo 2025 m. pradėtas taikyti Skaitmeninės veiklos atsparumo aktas (angl. Digital Operational Resilience Act, DORA). Jame nustatyta, kad tam tikri finansų rinkos subjektai turės atlikti pažeidžiamumo kibernetinėms atakoms testavimą.

Bankų atsparumą galimiems sukrėtimams stiprina didelis pelningumas, kurį palaiko vis dar didelės bankų grynosios palūkanų pajamos, taip pat dideli likvidumo rezervai, laikomi centriniame banke. Neveiksnių paskolų dalis vis dar yra žemo lygio, šiek tiek reikšmingiau augo tik tokių paskolų dalis vartojimo paskolų segmente. Tačiau, ir toliau esant geopolitiniam ir makroekonominiam neapibrėžtumui, bankai vis dar atsargiai vertina skolininkų padėtį.

Lietuvos banko atlikti bankų sektoriaus mokumo ir likvidumo testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankų sektorius gebėtų atlaikyti nepalankius ekonominės raidos scenarijus ar netikėtus likvidumo sukrėtimus. Per mokumo testavimą įvertintas kapitalo sumažėjimas nekelia rizikos sektoriaus stabilumui, o tvirta likvidumo padėtis, daugiausia nulemta pakankamo likvidžiojo turto lygio, leistų bankų sektoriui atlaikyti tiek trumpalaikius, tiek ilgesnio laikotarpio likvidumo sukrėtimus.





Source link

Draugai: - Marketingo paslaugos - Teisinės konsultacijos - Skaidrių skenavimas - Fotofilmų kūrimas - Karščiausios naujienos - Ultragarsinis tyrimas - Saulius Narbutas - Įvaizdžio kūrimas - Veidoskaita - Nuotekų valymo įrenginiai -  Padelio treniruotės - Pranešimai spaudai -